Baltų vienybės diena

Rugsėjo 22 dienos vakarą jau tapo tradicija visai Pelaniškų kaimo bendruomenei susiburti prie kaimo piliakalnio minint Baltų vienybės dieną.

Bendrą genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė vokiečių mokslininkas Georgas Neselmanas ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros. Baltų gentys: žiemgaliai, žemaičiai, sėliai, latgaliai, nalšėnai, skalviai, prūsai, jotvingiai, galindai ir kitos, buvo giminingos kalba, papročiais, religija, kultūra ir paliko žymų pėdsaką visoje Europos teritorijoje. Šiandienos baltų kalbomis, kurios yra vienos archajiškiausios indoeuropietiškoje šeimoje, pasaulyje tebekalba tik lietuviai ir latviai.

Rugsėjo 22 d. pasirinkta taip pat neatsitiktinai. Ji pažymi 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai įveikė kalavijuočių ordiną.

Šventės pradžią paskelbė Linkuvos kultūros centro Pašvitinio skyriaus vadovė Danutė Maižiuvienė simboliškai 20 val. suliepsnojus vienybės laužui. Susirinkusiesiems fakelų šviesoje koncertavo Žeimelio daugiafunkcinio centro kapela, vadovaujama S. Zuoko. Taip pat jie klausė Linkuvos kultūros centro Jaunimo vokalo studijos ir jos vadovo S. Kiliaus atliekamų dainų.