Anastazija Sučylienė
Atmintis
Ten, šiaurės Lietuvoj, miestelis, įkopęs į kalnelį- Linkuva
Liūtim raudojo keturioliktą birželio,
Ir degė tulpių kruvina liepsna.
Užslinko rytas gedulingas, ir krito baimė į akis,
Kai pirmą kartą šautuvai grėsmingi buvo į taikų žmogų atsukti.
Pažiro serijos bjauriausių ,,matų“, kol kas ne kulkos dar į mus,
Ir pirmą kartą mes pamatėm išvaromuosius iš namų.
Išvarantys kvatojo, varomieji grąžė rankas ir šaukė mirtį sau,
Tą rytą mes pamatėm pradžią mums nešamo gyvenimo šviesaus.
Byrėjo ryšuliai iš glėbių purvynan, didesni ir mažesni,
Mums, gimnazistams, buvo gėda direktorių ir plūstamą, ir stumdomą matyt.
Stovėjom po liūtim be skėčių, žiūrėjome padėrusiom akim.
Ir negalėjom patikėti, kad matom varomus mirtin.
Nesusipratom duonos kepalėlio iš tėviškės išeinantiems įduot,
Suskynėm tulpių, kam jiems gėlės, jie klaupės žemę pabučiuot.
Už ką jie grindiniu į stotį, tie pasmerktieji be kaltės?
Atsakymą tesužinosim, kai jų kauleliai prakalbės.
Lietuviais esate jūs gimę, todėl ir turite pražūt,
Nes plačioje sovietinėj tėvynėj, to vardo Lietuva-neturi būt.
Ne mokytojus, ne direktorių tą rytą apraudojo Linkuva,
Tą rytą be varpų, be Requiem į kapą gulė Lietuva.
Birželio 14-ąją Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje buvo paminėta Gedulo ir vilties diena, skirta 85-osioms masinių Lietuvos gyventojų trėmimų metinėms. Jautrioje literatūrinėje-muzikinėje kompozicijoje „Išvežtieji. Nepamiršti.“ Alksniupių kultūros namų teatro „Pilnatis“ skaitovai priminė skaudžius tremties išgyvenimus, netektis, tikėjimo ir vilties galią. Skambant traukinio garsams, tremtinių laiškams ir prisiminimams, bažnyčioje buvo kuriama ypatinga atminties ir susikaupimo atmosfera. Minėjime dalyvavo Linkuvos kultūros centro folklorinis ansamblis „Linkava“, vadovaujamas Aelitos Garalevičienės, atlikęs tremties ir ilgesio dainas. Renginį prasmingai papildė poetės Anastazijos Sučylienės eilėraštis „Atmintis“, skirtas Linkuvos krašto žmonių išgyventai birželio 14-osios tragedijai. Baigiantis minėjimui buvo uždegtos atminimo žvakės, o maldoje prisiminti tremtiniai, politiniai kaliniai ir visi negrįžusieji į Tėvynę. Po renginio susirinkusiuosius pasveikino Linkuvos seniūnė Gitana Paškevičienė. Tebūna gyva atmintis tų, kurie buvo išvežti iš Tėvynės, bet neišvežti iš Lietuvos žmonių širdžių.
Prie tremtiniu memorialo uždegtos atminimo žvakutės. Žiūrovų susidomėjimo sulaukė fotografijų paroda „Tremties užrašai“. Parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos iš Liucijos Šilkaitės- Lukošienės vaikystės, prabėgusios Sibire, albumo.
